Ar jūs pasirengę gyventi kaip Europoje?

Liaudis dažnai mėgsta dejuoti ir skųstis. O labiausiai tai mėgsta daryti apie darbo užmokestį. Statistinis runkelis nežino kiek Lietuvoje yra savivaldybių, kokia yra valstybės skola ar kiek metinių palūkanų prikapsi už jo greituosius kreditus, tačiau du skaičiai jo smegenyse yra tarsi geležim išdeginti: Vakarų Europoje vidutinis darbo užmokestis viršija 2000 EUR, o Lietuvoje – vos perkopia 500 EUR.

Kaip dievobaimingam musulmonui yra privalu penkis kartus melstis, taip ir tipiniam nuolat už MMA ir pašalpų didinimą balsuojančiam, prieš žemės pardavinėjimą pasirašinėjančiam liumpenui bent penkis kartus į dieną yra būtina pakartoti, kad už savo darbą, jis normaliose valstybėse gautų* dvi štukas eurų į rankas. Minimum.

Apie tokius dalykus kalbantys žmonės pasižymi kraštutinai žemu intelektu, todėl visada viskam turi savo atsakymą, bet niekada, oi niekada neuždavinėja sau jokių klausimų. O klausimas: jeigu nori užsidirbti kaip Vakarų Europoje, ar esi pasirengęs gyventi, kaip Vakarų Europoje?

Ar esi pasirengęs nechaltūrinti, darbo metu nevaikščioti į tualetą tiek kartų, kad galima būtų įtarti ūmią dizenteriją, nesukti intrigėlių, pletkavoti, du kart per valandą daryti perekūrus, o pusę darbo laiko prasėdėti feisbuke? Ar esi pasirengęs laikytis kelių eismo taisyklių, nešiukšlinti, nelaidyti skreplių ant šaligatvių, mokėti mokesčius, pirkti cigaretes po penkis eurus ir nesipilti kontrabandinio dyzelino?

Kodėl tai svarbu? Todėl, kad tai yra tų dviejų tūkstančių eurų į rankas kaina – gyventi kaip protingam, už savo veiksmus atsakingam individui.

Taip, Vakarų Europoje darbo užmokestis aukštesnis, nei Lietuvoje, bet patikėkit, už kiekvieną centą ten reikia atidirbti. Normaliose šalyse į darbą privačiame sektoriuje neateisi 10 minučių vėliau ir neišeisi pusvalandžiu anksčiau, o penktadienį nenusimuilinsi pusei ketvirtos, nes gi savaitgalis, nu. Vakarų Europoje, jeigu stosi prie kasos/staklių/konvejerio su iš po vakarykščio neišsivėdinusiu peregaru, neplauta galva ir priprakaituotais drabužiais, kuriuose akivaizdžiai miegojai – tą pačią akimirką būsi be algos išsiųstas namo, o tokiai istorijai pasikartojus dar sykį – tave išmes iš darbo, be kalbų ir įspėjimų.

Vakaruose su policija nesusitarsi, o už gamtoje paliktus bambalius jums įtarkuos tokią baudą, jog parduosite viską, kad ją sumokėtumėte. Ten reikės rūšiuoti atliekas, o jei kažkas jūsų šiukšlėse ras bent vieną bateriją – sulauksite astronominių baudų. O svarbiausia – ten ant zyziančio vaiko nepastaugsi, į kampą nepastatysi ir diržu nepaauklėsi nes atspėjote – iškart gausite baudą.

Ai, sakote, kad viską pasirengę jau dabar, tik mokėkite tuos 2000 EUR? Jeigu užtektų tik pakelti darbo užmokestį ir nuo to žmonės taptų produktyvesni, protingesni ir labiau civilizuoti, ar verslas** to nedarytų? Kam tada reikia samdyti N. Jasinavičių, M. Voldemarą, ar apsergėk Jeruzale – R. Savukyną už šimtus eurų kainuojantį valandinį, leisti nesuskaičiuojamus pinigus seminarams, ISM‘o magistrams, koučingams ir mentoriams jei viskas susitvarkytų tik pakėlus atlyginimus? Jūs norite pasakyti, kad jūsų liguistoje fantazijoje verslas atsisakytų bet kokių konkurencinių pranašumų tik tam, kad darbuotojams mokėtų mažesnes algas? Tiesiog šiaip sau, iš piktos valios? Tada skaitykit trečiąją pastraipą iš naujo ir darykit išvadas apie savo beždžionės lygio intelektą.

Išduosiu paslaptį – jeigu gyvensite kaip pridera Vakarų Europoje, nesvarbu kad ir kur bebūtumėte – Norvegijoje, Lietuvoje, ar Donbaso Liaudies Respublikoje – 2000 EUR jums garantuoti. Todėl, kad visada atsiras, kas norės sumokėti už kompetenciją, sąžiningumą ir pareigingumą. O tie, kurie darbe tiesiog stumia laiką iki kol galės eiti namo žiūrėti Game of Thrones, parkuojasi neįgaliųjų vietose, vagia iš kaimynų elektrą, o šiukšles veža į artimiausią miškelį net ir Vakarų Europoje nebus verti nei sudilusio skatiko.

Tas mitinis orus gyvenimas, apie kurį taip dažnai šneka įvairūs veltėdžiai ir leftistai paprastai suvokiamas klaidingai – kaip banali chaliava. Išties orus gyvenimas yra sudėtingas išbandymas, kurį atlaiko tik garbingi žmonės, o gyvenimas oriai prasideda ne nuo balsavimo už Darbo Partiją, o suvokimo, kad jūs nesate ypatingi ir kad niekas jums nieko nėra skolingas, o už viską, ką turite ar ko neturite gyvenime esate atsakingi tiktai jūs ir niekas kitas. Kiekvienas uždirba tokius pinigus, kokių yra nusipelnęs ir jūs nesate išimtis. Supraskite tai ir pinigų gyvenime jums niekada nepritrūks.

* Visada sakiau, kad žmonės yra brutaliai nuoširdūs, tol kol jų norėsi klausytis. Tie, kas išties dirba, niekada nesako, kad gavo atlyginimą. Algą jie užsidirba, o tie, kas ją gauna dažniausiai būna tingūs, vos kojas pavelkantis tunijacai, už kurių bėdas yra atsakingas visas pasaulis, tik jokiais būdais ne jie.

** Siūlau nepainioti verslo su biurslu, nes tos prieštvaninės, pagal užpraeito amžiaus nuostatas gyvenančios kontoros, kuriose praktikuojama tikrų tikriausia baudžiava su verslu nieko bendro neturi. Jos, per įvairias socialines garantijas ir viešus pirkimus yra tiesiog išlaikomos už mokesčių mokėtojų pinigus ir tikroje laisvoje rinkoje subankrutuotų per mažiau laiko nei užimtų ištarti konkurencinis pranaš